pradi
 

















 
 
 
 
 Spalio ARTUMA: tikintiems ir abejojantiems
 
 

Rudenjanti „Artuma“, iais metais jau pabaigusi kelion per septynias didisias nuodmes ir graiausisias dorybes, griasi dieviksias dorybes ir j antipodus. Spaliui parinkta tema – tikjimas ir netikjimas. Panau, jog ios dvi savybs kasdienybje neegzistuoja grynaisiais pavidalais: daniau ir vien, ir kit „pus“ kausto abejons. Surasti vienareikmius atsakymus nra paprasta. Tik tradicikai kalbinamiems vaikams „ir taip aiku, kad Jis yra“!

Idant tikjimas bt iuolaikikas, reikia j vis i naujo apmstyti ir naujai gyventi juo. Ir jis negali bti rastas ten, kur egzistuoja naudos siekimas. Tai primena ir popieiaus Benedikto XVI odiai, jog „visuomenje vis labiau sivyrauja sitikinimas, kad nereikia iekoti tiesos, o reikia siekti tik to, kas gali bt naudinga“. „Artuma“, savo ruotu, pateikia nuoirdi tikjim liudijani pavyzdi, kuri, beje, toli iekoti nereikia: pamaldumo ir gyvo tikjimo, galime pasimokyti i ms tautos tremtini.

Nerimastingas, bet btinas susipainti yra tekstas apie krikioni kankinius, – Mantas Adomnas pateikia kritik vilgsn iandienos pasaul, kaustom „kristofobijos“, ir apibendrina informacij, gana netikt ramiai Lietuvoje gyvenantiems tikintiesiems: imant net ir ne didiausius skaiius, pasaulyje kasdien dl savo tikjimo va bent 300 krikioni. Ir Antanas Saulaitis SJ rao apie perskyras – „mes“ ir „jie“ egzistavim smonje, tikiniuosius ir netikiniuosius… Jam didiausias netiktumas yra ta aplinkyb, jog santuokoje svarbesnis abiej panaus tikjimo lygis ar smon, negu priklausymas tai paiai tikybai (konfesijai). Argi tai ne puikiausias taikingumo tarp religij pavyzdys?

Apie glaudesnio dialogo poreik tarp tikinij ir netikinij kalba ir Tomas Viluckas. Jis rao, jog tikjimo krizi igyvena ir tikintieji, ir netikintieji; skiriasi tik tuo, jog netikintiesiems Kristus egzistuoja kaip „nepastamasis“, ir esame atsakingi sukurti erdv, palanki ateistik, taiau prasms iekani nuostat monms „susitikti“ su Dievu, paskatinti umegzti paint su Juo. Vytaut Maciukaityt aptaria apostazs (pasitraukimo i Banyios) ir tikjimo brendimo klausimus. Labai tvirtas pavyzdys, tvirtinantis jos teksto mintis, bt pats Benediktas XVI, susitikime su Vokietijos Evangelik Banyi vadovais rugsjo 23 d. teigs: „Kodl pasilieku Banyioje, nors matau joje skandalus ir bais numogjim? Ar esu ia tarsi sporto klube arba kultrinje draugijoje, kurioje patenkinamas mano interesas, o jei nebepatenkinamas – istoju <…>. Reikia atnaujinti supratim apie Banyi kaip apie Dievo taut, imokti, kaip ikentti ir skandalus, ir darbuotis prie juos, pasiliekant toje Banyioje.“

Apie tai, kaip kartu veikiant tikslas pasiekiamas greiiau, rao ir Simonas Bendius. Marijos itarta fraz „Teesie man pagal Tavo od“ jam yra krikioniko uolumo ir visiko atsidavimo kis. O kun. Artras Kazlauskas primena apie Mergels Marijos roin, ypa rekomenduojam spaliui – „kad asimiliuotums su Jzaus Vardu ir Veidu, valia ir galia, gyvybe ir gyvenimu“. Marija – graiausias atsidavimo Dievo valiai pavyzdys. Na, o apie tai, kad negali eliminuoti Dievo i savo plan, pamirti, jog suplanuoti dalykai vyksta tik „i Dievo malons“, pasakoja Antanas Gailius.

Kaip vien vertingiausi numerio tekst bt galima iskirti ek kunigo Tomao Haliko apmstymus apie krikionybs teikiamus ikius, apie krikionyb kaip „paradokso religij“. Jo tekstas deklaratyvus, atmetantis bet kokias naivumo apraikas: „Visa mano teologija yra didelis protestas prie lengv krikionyb, kuri pasitenkina diaugsminga nuostaba dl harmonijos, iminties tvarkos ar „protingo plano“ gamtoje bei istorijoje <...>“

Kiti skaitytoj laukiantys praktiniai patarimai ir atsakymai – apie egnojimsi, tikinij poir horoskopus, apsisaugojim nuo rotaviruso. Apie Mikaloj Kopernik – gars savo veikalu apie dangaus knus, i esms pakeitus poir mus supant pasaul, taiau turjus toli grau ne vien astronomo talent – rao Vanda Ibianska. Puikus poilsio akimirkos tekstas yra ir jos rainys „Irkl diovinimas“: apie nuoskaudas be pagieos, apie viesesn ateit – su tikjimu. Smagiai nuteikiantis ir, be abejo, tikjim liudijantis yra „Keistuolis“ i Don Kamilio pasaulio.

Apie akistatos su mirtimi igyvenim, atsitiesimo galimybes ir svarb yra ir spausdinamas apatalikojo nuncijaus arkivyskupo Luigi Bonazzi odis Šiluvoje: „Sveika visuomen yra ta, kuri, kai suserga, randa savyje jg pasveikti. Lietuva praeityje laimjo didias kovas ir nugaljo didelius sunkumus. Ji turi reikaling jg nugalti iandienos sunkumus.“ O sunkumus nugalti lengviausia kartu, vienybje su Dievu, su savimi ir artimaisiais. Tai pastebi ir itikimas „Artumos“ skaitytojas Prancikus ukauskas i Šilals savo laike redakcijai, dkodamas u nuoirdius bei praktikus, nuo kasdienio gyvenimo neatitrkusius tekstus, u dmesingum eimai. Jo raginami, „glauskims su „Artuma“ rankose“.

Rta Lazauskait

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi